„Teismas pripažino kaltais“ - tokią nutartį išgirdo K.Gudonytės knygos „Ida iš šešėlių sodo“ veikėjai: trylikametė Sofija, jos mama Julija ir tėtis Kostas.
7b klasės mokiniai rugsėjo mėnesį skaitė K.Gudonytės knygą „Ida iš Šešėlių sodo“ ir pasiryžo kūrinį nagrinėti panaudodami literatūrinio teismo metodą. Pasiskirstę vaidmenimis, mokiniai gilinosi į veikėjų charakterius, knygos įvykius ir, konsultuodamiesi su lietuvių kalbos mokytoja Oksana ir bibliotekininke Raimonda, rengė ir repetavo kalbas, kurias ketino pasakyti teismo proceso metu.
Spalio 6 dieną ant mokyklos aktų salės durų esantis užrašas „Vyksta uždaras teismo procesas“ bylojo, kad dirbame ypač rimtai. Griežtoji prokurorė (Ema) kaltinamiesiems bėrė kaltinimus argumentuodama, primindama įvykius, apeliuodama į prisiekusiųjų jausmus. Kiekvienas kaltinamasis savo kalba stengėsi įrodyti nekaltumą, paaiškinti savo poelgius. Jautriai įvykius išgyvenančią mamą Juliją (Kornelija), santūrų menininką tėtį Kostą (Mantas), pavyzdingąją jų dukrą Sofiją (Emilija) prokurorė apibėrė nepatogiais, kaltę patvirtinančiais klausimais. Šeimos advokatai (Rokas, Jokūbas, Julius) stengėsi įrodyti, kad jų ginamieji yra nekalti, teisėjos (mokytoja Oksana) prašė vėl ir vėl suteikti jiems žodį, norėdami paaiškinti, patikslinti faktus ir taip padėti savo ginamiesiems. Vienas po kito stojo kalbėti liudininkai, prisiekę sakyti tiesą ir tik tiesą: Viktorija (Andrėja), Agnė (Ieva), Teodoras (Danielius), Paulius (Dovydas), Filypas (Airas), slaugė Stefanija (Jogilė), pilies gatvės pardavėja (Vakarė), Sonata (Melanija).
Kai buvo atsakyta į visus teisėjos, prokurorės, advokatų klausimus, išgirdome prisiekusiųjų verdiktą. Šeima – mama Julija, tėtis Kostas, jų dukra Sofija – pripažinti kaltais dėl trylikametės Idos mirties.
Po literatūrinio teismo diskutavome: kada šis literatūrinio teismo metodas padeda giliai ir įdomiai analizuoti kūrinį? Komandinis darbas, visų įsitraukimas, atidus kūrinio skaitymas ir faktų fiksavimas, įsijautimas į vaidmenį, išankstinis kalbų rengimas ir repetavimas – tokias būtinas sąlygas įdomiam ir prasmingam darbui vardino mokiniai. O mokytoja Oksana ir bibliotekininkė Raimonda džiaugėsi, kad diskusiją vis pertraukdavo pasikartojantis tas pats klausimas: kada kitas literatūrinis teismas?
