Rugsėjo pradžioje 8b klasės mokiniai rinkosi, kokią knygą norėtų visi perskaityti. Iš lietuvių kalbos mokytojos Oksanos ir bibliotekininkės Raimondos pasiūlytų šešių knygų balsų dauguma aštuntokai išsirinko Vytauto Račicko knygą „Baltos durys“. Šiandien turėjome galimybę net tris lietuvių kalbos pamokas skirti šios knygos analizei.
Pirmiausia atlikome žodžių išbraukymo užduotį, kurioje buvo paslėpti veikėjų vardai. Trumpai prisiminę veikėjus, tarsi grįžome į knygos įvykius ir jau buvome pasiruošę atlikti sudėtingesnę - teksto suvokimo užduotį, parengtą Kahoot programa. Atsakymai į 21 klausimą rodė – į knygą įsigilinta puikiai. Daugiausiai susidomėjimo ir jaudulio sulaukė kūrybinė užduotis. Burtų keliu išsitraukę mokytojų parinktas ištraukas iš knygos, mokiniai turėjo suvaidinti mizanscenas. Nerimauta, nes dar niekada neteko vaidinti be žodžių, tik judesiais ir mimika perteikti veikėjų charakterį ir įvykius taip, kad kiti klasės galėtų įvardinti, koks epizodas yra vaidinamas.
Į apmąstymus pakvietė diskusijos klausimai: kokios priežastys gali įklampinti į narkotikų liūną? kaip suprantu knygos pabaigą? kokį knygos įvykį norėčiau pakeisti ir kaip? su kuriuo veikėju norėčiau pasišnekučiuoti ir apie ką? kuriam iš veikėjų net nepaduočiau rankos ir kodėl?
Beveik tris valandas šurmuliavusi skaitykla nurimo, kai perskaitėme pagrindinio veikėjo Geno žodžius: „Ar kada buvau laimingas? Nors trumpam. Nors vieną sekundę. Nors vieną tūkstantąją sekundės...“. Panirome į save, norėdami prisiminti tas sekundes, kai buvome labai labai laimingi. Traukėme tas laimingąsias sekundes iš atminties ir ... dalinomės.
