10 priežasčių, kodėl verta skaityti

Knygą į rankas imame norėdami atitrūkti nuo kasdienybės, panirti į fantazijų pasaulį ar išmokti naujų dalykų, tobulėti dvasiškai. Tačiau dažniau skaityti verta ir tiems, kuriems šis užsiėmimas svetimas, nes knygos naudingos ne tik asmenybės lavinimui, bet ir fizinei bei emocinei sveikatai.

Pastaruoju metu vis daugiau laiko atima socialiniai tinklai ir naujienų portalai, o gaunamos žinios tampa itin fragmentuotos. Prie tokios dinamikos pripratęs šiuolaikinis žmogus vis sunkiau išlaiko dėmesį, pavyzdžiui, nelabai sugeba skirti visą vakarą skaitymui, nepasitikrindamas žinučių ar naujienų telefone.

Virtualaus pasaulio mados dažnai formą iškelia aukščiau už turinį, todėl knygos kartais tampa interjero dekoracijomis ar viešai publikuojamų nuotraukų puošmenomis. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi įamžintomis akimirkomis su knyga prie baseino, skaitiniu prie rytinio kavos puodelio ar reportažais iš knygų mugių. Tačiau krūvos leidinių dažnai taip ir laukia, kol bus ne tik perversti ar nufotografuoti, bet ir perskaityti. Pats laikas tam prisiruošti, nes skaitymas turi daug daugiau naudos, nei manome.

Kokybiška literatūra padeda užmiršti kasdienius rūpesčius, gerokai sumažinti stresą, didina gebėjimą susikaupti. Be to, tai puiki proto mankšta, padedanti išvengti Alzheimerio ligos ir demencijos vyresniame amžiuje. Taigi prisiminti šį pomėgį ir skaityti daugiau grožinių kūrinių verta ne tik dėl patiriamo malonumo, bet ir norint būti fiziškai bei dvasiškai sveikiems, empatiškiems, turėti sėkmingą karjerą ir asmeninį gyvenimą. Tad kokia yra konkreti skaitymo nauda?

  1. Padeda geriau suprasti aplinkinius
  2. Lavina intelektą
  3. Gerina smegenų veiklą
  4. Ugdo iškalbą ir didina pasitikėjimą savimi
  5. Mažina demencijos ir Alzheimerio ligų riziką
  6. Stiprina motyvaciją siekti tikslų
  7. Mažina stresą
  8. Didina laimės jausmą
  9. Ilgina gyvenimo trukmę
  10. Gerina miego kokybę

 Plačiau apie tai:

https://www.psichologijatau.lt/10-priezasciu-kodel-verta-skaityti/

Skaitymo balsu terapija

Skaitymas balsu atlieka daugybę funkcijų, kurios yra būtinos, kad vaikas tinkamai vystytųsi, taip pat gali atlikti ir terapinę funkciją.

Skaitymas balsu padeda atsipalaiduoti

Skaitymas balsu ir apskritai skaitymas bet kokio amžiaus žmogui padeda nusiraminti, atsipalaiduoti, pailsėti nuo kasdienių darbų, rūpesčių, pajusti palengvėjimą, išlaisvinti fantaziją, pasvajoti, pasimėgauti gražia literatūrine kalba, sklandžiu pasakojimu.

 Pasakos padeda atrasti problemą ir ją išspręsti

Nuo senų laikų žinoma ir patikrinta terapijos sąjungininkė yra pasaka, nes būtent ji vaikams leidžia atsiplėšti nuo tikrovės ir lyg iš paukščio skrydžio pamatyti savo problemas, kurios slepiasi pasakų herojų likimuose. Skaitymas gali būti taikomas kaip gydymo priemonė, padedanti išgyventi kito asmens jausmus, drauge suvokiant save.

Kiekvienas mažylis nuolat išgyvena konfliktą, baimę, kuri kyla tam tikrose vaiko raidos stadijose. Mėgstamos pasakos, jų personažai parodo, kas vaikui kelia nerimą, kokių problemų jis dar nesuvokia. Taigi pasakos leidžia diagnozuoti. Pasakas skaitantys, sekantys tėvai, mokytojai, terapeutai lengviau suvokia vaikų svajonių pasaulį, supranta vaiko emocinius poreikius, pastebi vaiko nerimo priežastis ir padeda vaikui įveikti baimę, nerimą, iškilusias problemas.

 Skaitymas balsu stiprina ir gydo

Kasdienis skaitymas balsu vaikui (įvairios vaikui įdomios ir tinkamos literatūros) yra magiškas veiksmas, vitaminas ir tikras vaistas. Kasdienis skaitymas balsu vaiko malonumui padeda stiprinti įvairių psichinių, nervinių sutrikimų turinčių vaikų sveikatą. Skaitymo dėka galima įveikti įvairias sveikatos problemas.

Iniciatyvos „Visa Lenkija skaito vaikams“ praktikoje žinomas toks atvejis: Zuzana iš Torūnės gimė akla ir turėjo įgimtą genetinę ligą. Specialistai tvirtino, kad mergaitė nesivystys. Nuo 3 mėnesių šalia reabilitacinio gydymo tėvai ėmė kasdien jai skaityti balsu. Šiandien mergina nors ir nemato, lanko mokyklą, aiškiai kalba, skaito Brailio raštą, turi gerą atmintį ir vaizduotę, puikiai dainuoja, deklamuoja ir drožinėja. Ji yra linksma, bendraujanti ir empatiška.

Steven iš Havajų gimė turėdamas smegenų anomaliją. Gydytojai manė, kad jis nesivystys. Berniuko mama, žinodama, kad skaitymas balsu stimuliuoja smegenų veiklą, šalia fizinės reabilitacijos kasdien skaitydavo sūnui. Daug mėnesių praėjo be rezultatų, tačiau pamažu Steven ėmė rodyti susidomėjimą knygomis. Būdamas penkerių jis gebėjo ištarti keletą žodžių, dvylikos metų kalbėjo, rašė ir skaitė panašiai kaip ir jo bendraamžiai, o septyniolikos metų mokėsi normalioje mokykloje, turėjo juodą karatė diržą, jodinėjo ant žirgo, grojo pianinu ir galėjo pasigirti puikiais pasiekimais įvairiose srityse.

Dženifer gimė turėdama Dauno sindromą. Tėvai nuo gimimo jai garsiai skaitė po keletą knygų per dieną. Penkerių metų mergaitė jau mokėjo pati skaityti, tačiau tėvai tęsė kasdienį skaitymą balsu. Pasak mokytojų, besimokydama ketvirtoje klasėje Dženifer stebino gausiu savo žodynu ir dažnai būdavo vienintelis vaikas klasėje, suprantantis sudėtingiausius tekstus. Mokslas niekada nekėlė jai rūpesčių, tad mergina sėkmingai baigė studijas.

Kada pradėti skaityti balsu?

Skaitymas pilvui

Nauda būsimam vaikeliui - prenataliniu laikotarpiu (iki gimimo) vaikas girdi ir įsimena kartojamus jam tekstus ar daineles ir gimęs labai palankiai į juos reaguoja.

Nauda tėveliams - jaunas tėvelis, įpratęs kasdien skaityti vaikui dar prieš jam ateinant į šį pasaulį, lengviau palaiko skaitymo ritualą ir yra jo šalininkas.

 Vaikui gimus

„Geriausias laikas pradėti vaikui skaityti balsu yra jo gimtadienis” (Mem Fox, Reading Magic: Why Reading Aloud to Our Children Will Change Their Lives Forever) · Pirmoji vaiko knyga – balsas, kalbėjimo ritmas ir intonacija, tėvų veidas.

 Kas skaitant vaikui ankstyvajame etape yra svarbiausia?

· Protinės veikos skatinimas?

· Stiprios motyvacijos skaityti vystymas?

· Stipraus ryšio su tėvais kūrimas?

Viskas svarbu. Tikslai nekonkuruoja tarpusavyje, o vienas kitą papildo.

Kokias knygas skaityti vaikams balsu?

• skirtas vaikams ir jiems įdomias;

• prasmingas – apie vaikams svarbius dalykus ar mokančias ko nors svarbaus;

• parašytas arba išverstas taisyklinga ir gražia lietuvių kalba;

• mokančias racionaliai mąstyti;

• suteikiančias žinių ir/arba kokybiškų pramogų;

• ugdančias gerą skonį ir humoro jausmą;

• tinkamas vaiko amžiui ir jautriems vaikams nekeliančias baimės ir nerimo;

• diegiančias moralines vertybes, skatinančias deramą požiūrį ir pavyzdingą elgesį;

• ugdančias estetinį jautrumą;

• formuojančias optimistinę laikyseną ir pasitikėjimą savimi bei teigiamą požiūrį į pasaulį;

• kurios neakcentuoja susiformavusių stereotipų dėl lyčių skirtumo (pavyzdžiui, merginos nesugeba racionaliai mąstyti, nes joms svarbiausia gerai atrodyti, patikti ir tinkamai tenkinti kitų poreikius, o berniukai turėtų būti „kieti“ ir nejautrūs, nemandagus ar neatsakingas jų elgesys toleruojamas vien todėl, kad „jie yra berniukai“, ir t. t.);

• kuriose nėra kultūrinių, rasinių, tautinių ar panašių stereotipų, net jei jie būtų pateikti nekaltai ar humoro forma (pavyzdžiui: vaikus galima mušti ir smurtas yra priimtinas būdas problemoms spręsti, kitų pajuoka tik rodo humoro jausmą, nesąžiningumas (pvz., nusirašinėjimas) yra leidžiamas arba jam pritariama, sukčiauti ar pažeidinėti taisykles esą sumanu, kai kurių rasių ar tautybių žmonės yra blogi, kvaili, nesąžiningi, ir t. t.);

• be smurto, net ir juokais. Norėtume atkreipti tėvelių dėmesį, kad iš kartos į kartą perduodami stereotipai ir blogo elgesio modeliai atsispindi literatūroje. Tačiau nesiūlome vengti vertingų knygų, kuriose to yra, bet patariame skaityti jas atsakingai - suvokiant ir aptariant su vaiku tokių pažiūrų ir įsitikinimų, kurie egzistavo praeityje ar vis dar egzistuoja, pasekmes.

Panaudota medžiaga iš knygos „Pierwsza Ksiąźka Mojego Dziecka“ (Cała Polska czyta dzieciom, 2011) 

https://sites.google.com/site/pasakoskieme/rezultatas/skaitymo-balsu-terapija