Kaip formuoti vaiko poreikį skaitymui
Vaikai, kaip ir suaugusieji, skaito įvairiais sumetimais: pasvajoti, pasijuokti, surasti kažką pažįstamo, sužinoti, pažinti ką nors naujo. Jie skaito savo malonumui ir verčiami suaugusiųjų, tačiau kiekvieną kartą iš literatūros kūrinių, kaip pastebi profesorius B. Bitinas, jie sugeria tai, kas leidžia jiems koreguoti savo vertybines sistemas, kurti ir tobulinti savo pasaulį.
Suaugusieji turi padėti vaikams susirasti gerų knygų. Knygos gerumas vaiko požiūriu priklauso nuo jaunojo skaitytojo lyties, amžiaus, socialinių gyvenimo sąlygų. Dažniausiai mokslininkai, tiriantys skaitybą, vaikus grupuoja į 3 pagrindines grupes: ikimokyklinis amžius, pradinukai, paaugliai (V. Auryla). 6-7 metų pirmokas išgyvena visus herojaus nutikimus savo vaizduotėje. Vaikų reakcijoje į kūrinį dominuoja emocinė pusė, nesugebėjimas išsiveržti iš literatūrinio pasakojimo įtakos. Nepakankamas realybės pažinimas lemia tai, kad vaikas savarankiškai nesugeba pratęsti nuotykių, fantazuoti jų tema. Atsiminimai apie perskaitytą kūrinį taip pat dažniausiai emociniai. Labai svarbiu elementu tampa humoras. Greta jo labai svarbi yra veiksmo dinamika, siejama su įvykiu, o ne su aprašinėjimu. Bet kokia idėja, pagrindinė kūrinio mintis turi būti išreikšta per herojaus veiksmus, epizodus, dialogus. Remdamiesi jais vaikai dar negali charakterizuoti pagrindinio veikėjo, tačiau jau suvokia jo veiksmų motyvus bei priežastis (R. Tamulienė).
Kiekvienam konkrečiam vaiko amžiui rekomenduojama tam tikra literatūra, kuri savo estetiniu ir pažintiniu turiniu skatintų to amžiaus vaikų dvasinę raidą. Svarbu gerai pažinti ne tik vaiko vertybių skalę, bet ir suprasti, kaip vaikas suvokia pasaulį, toleruoti, kad ir kaip suaugusiam būtų sunku grįžti į vaikystės šalį.
Vaikams augant keičiasi jų skaitymo interesai. Tinkama literatūra ne tik turi patenkinti skaitytojų poreikius, bet ir atitikti jų ateities skaitymo interesus, juos plėsti, gilinti skaitymo tematiką.
Augant keičiasi ne tik interesai, bet ir skaitymo ypatumai. Vaikas pamažu kaupia žinias, jas plečia, bet vis grįžta prie ankstesnių temų ir problemų, tik jau aukštesniu lygmeniu, remdamasis sukaupta informacija. Tad rekomenduojant knygą svarbu nepamiršti, kad kiekvieno amžiaus tarpsnio vaikai skirtingai reaguoja į vienos ar kitos problemos pateikimą literatūroje.
Ugdant vaiko poreikį skaityti nereikia pamiršti, kad yra ryšys tarp atskirų vaiką dominančių problemų. Problema aptariama įvairiais aspektais: pažinimo, estetiniu – emociniu, etiniu ir t.t. Kompleksinis požiūris atrenkant ir rekomenduojant literatūrą vaikams yra būtinas informacinėje epochoje, kai smarkiai tobulėja komunikacijos priemonės, darydamos įtaką skaitymui, o svarbiausia, greitai kinta moralinių vertybių sistema.
Temos, kurios yra svarbios vaikams, yra kasdienio gyvenimo poreikių atspindys. Yra trys elementai patraukiantys vaikus prie literatūros: humoras, žmogiškumo faktorius bei vaizduotės žaismas (J. Bukantienė). Įvairių šalių skaitybos tyrinėtojai paprastai išskiria tas pačias (gali būti apibūdinamos, kiek kitokiais žodžiais) vaikus dominančias temas, kylančias iš vaikų poreikių:
• fizinės gerovės poreikis;
• poreikis mylėti ir būti mylimam;
• poreikis priklausyti;
• poreikis pasiekti, laimėti;
• poreikis keistis;
• poreikis žinoti;
• grožio ir tvarkos poreikis (A. Maslow).