Skaitymo nauda
Skaitymo nauda yra neišmatuojama, skaitymas ugdo kūrybinį ir kritinį mąstymą, skatina protinę veiklą, kalbos įgūdžius, padeda ugdyti dėmesio koncentraciją. Knygos praturtina ir teikia gausybę informacijos. Domių pastebėjimų padariau perskaičius knygą "jaunimo skaitymo psichologiniai ypatumai" (v. Rimša), kuris rašo, kad žmogus skaitydamas įsivaizduoja tai, ko nėra matęs, pasineria į herojaus išgyvenamas emocijas, perima bendras vertybes ir taip tapatinantis su herojumi tvirtina savo socialinius ryšius. Be to lavina vaizduotę, atmintį, kūrybiškumą. Be abejo skaitymo nauda yra begalo didelė ir akivaizdi, be to šie įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. Manau, kad žmonės, kurie skaito knygas ,turi didesnę vaizduotę, yra kūrybingesni ir intelektualesni. Skaitymas yra labai svarbus kiekvieno iš mūsų gyvenime, nes knyga yra būdas bendrauti, sužinoti, išmokti, lavinti vaizduotę. Skaitydamas žmogus įgyja estetinę patirtį. Skaitymas naudingas ne tik tada, kai teikia malonumą, bet ir kai skatina jauną žmogų augti. Teksto malonumo tezę suformulavo prancūzų kultūrologas struktūralistas r. Barthesas, kuris teigė, jog malonus tekstas yra toks, kuris patenkina, pripildo, sukelia euforiją: jis atsiranda iš kultūros, nenutraukia ryšių su ja ir yra susijęs su patogaus skaitymo praktika. Skaitymas - malonumas ir atgaiva sielai, pažinimo ir kūrybos džiaugsmas.
Skaitymas – labai svarbi gyvenimo dalis. Jis ne tik mažina stresą, formuoja dvasiškai brandesnę, labiau apsišvietusią, kultūringą ir socialiai vertingą asmenybę, bet svarbiausia – skaitymas – tai informacijos ir komunikacijos perdavimo priemonė. Savaime suprantama, jog visko perskaityti neįmanoma, todėl belieka tik išmokti organizuoti skaitymą. Pirmiausia reikia apgalvoti skaitymo tikslus: kokie jie? Nuo to priklauso, koks bus skaitymo pobūdis. Vienu atveju mums užtenka suprasti turinį, kitu atveju reikia suvokti kiekvieną autoriaus mintį. Akivaizdu, jog norint išmokti efektyviai skaityti, pirmiausia reikia žinoti skaitymo rūšis bei gebėti pritaikyti turimas žinias. Darbo objektas: skaitymas. Darbo tikslas: išsiaiškinti skaitymo rūšis ir jo reikšmę studijose. Darbo uždaviniai. Išanalizuoti skaitymo sampratą ir funkcijas.
Išanalizuoti skaitymo rūšis. Nustatyti skaitymo reikšmę studijose. Tyrimo metodai: mokslinės ir kitos literatūros analizė.
Šiuolaikinėje visuomenėje skaitymas turi ne vieną apibrėžimą. Daugelis paaiškinimų pažymi, kad visų pirma, skaitymas - tai grafinių simbolių interpretacija. Skaitymas suvokiamas kaip dvigubas procesas: jis reikalauja simbolių atpažinimo ir atitinkamų reikšmių asociacijos su jais. Paprasčiau tariant, skaitant vyksta skaitytojo patirties ir teksto sąveika. Šitokiu būdu skaitantysis mokosi abstrakčiai, logiškai mąstyti, suprasti simbolius ir suteikti jiems prasmę.
Knyga gyvuoja nuo senų laikų. Viduramžiais knygos buvo perrašinėjamos vienuolių, vėliau buvo išrasta spausdinimo mašina ir knygos tapo prieinamos masiniam naudojimui. XXI amžiaus technologijų pasaulyje įvyko dar viena pažanga – rinkoje atsirado skaitmeninė knyga – knyga skaityklėje, mažame elektroniniame prietaise, kuriame virtualiai vartome puslapius, o knygas parsisiunčiame iš interneto. Daugelis teigia, jog tai didelis šuolis į priekį. Paulas Virillo teigia, kad elektroninė knyga - tai nauja sistema, kuri gimdo informatikos pasaulį be istorijos, bet su ateitimi. Pasak jo, automobilis pakeičia arklį arba lėktuvas pakeičia oro balioną, liftas pakeičia laiptus, visas pasaulis automatizuojasi, tam, kad greitai ir efektyviai viską atliktume. Tačiau ar skaitmeninė knyga tėra dar vienas nereikšmingas išradimas technologijų pasaulyje, ar ji gali pakeisti mums įprastas knygas, kurios per daugelį metų tapo neatsiejama kultūros dalimi? Nors galima teigti, jog funkcine prasme elektroninė knyga yra kur kas pranašesnė už įprastą, tačiau pasirinkus knygą skaityklėje bus prarastas glaudus ryšys tarp skaitytojo ir kūrinio.
Visų pirma, elektroninė knyga taps tik dar vienu greito vartojimo produktu. Technologijų kūrėjai remiasi minimalaus veiksmo taisykle – reikia stengtis daryti kuo mažiau judesių ir įdėti kuo mažiau pastangų. Jei norėsime įsigyti knygą, nebereikė niekur eiti. Įėję į tinklalapį www. Skaitykle. Lt keliais spragtelėjimais nusipirksime mus dominantį kūrinį ir tuoj pat galėsime jį skaityti. Tačiau šis vieno piršto spragtelėjimas sužlugdys per šimtmečius susiformavusią knygynų ir bibliotekų kultūrą.
Rodos, dar neseniai buvo atrasta pirmoji spausdinimo mašina – Johano Gutenbergo išradimas, knygų spausdinimo staklės, 1455 metais visapusiškai pakeitė pasaulį. Būtent nuo XV amžiaus informacija ėmė plisti spausdintų knygų forma, o naujas technologinis išradimas leido jai sklisti kur kas greičiau, nei seniau. Bet kaip knyga atrodo šiandien? Juk dar neseniai lėkdavome į biblioteką pasiimti knygų, o atvertę jų aptrintus viršelius užuosdavome tą gerai žinomą spaustuvės dažų kvapą, bet mokslininkai prognozuoja visai ne teigiamą jų likimą. Popierinių knygų vietą jau kelerius metus bando užimti skaitmeninės knygos. Kaip jos keičia skaitymo kultūrą? Kokių permainų gali atnešti skaitmeninės knygos?
Mano nuomone, labiausiai keičiasi žmonių požiūris į knygas ir jų, kaip vertybės suvokimas. Senovės Egipte religinio ir valstybinio turinio papiruso ritinėliai iš pradžių būdavo saugomi šventyklose, nes knygos tuo metu buvo šventos, turėjo didelę reikšmę kiekvienam gyventojui. Senovės Graikijoje rašyta ant pergamento, kurį daug paprasčiau saugoti, todėl septintame amžiuje prieš Kristų pradėtos steigti viešosios bei asmeninės bibliotekos, kurios turėjo didžiulę įtaką ir šiuolaikinėms skaitykloms. Garsiausia Antikos biblioteka buvo Aleksandrijoje - tai vienas iš septynių pasaulio stebuklų, pastatytas III a. pr. m. e. Šioje bibliotekoje buvo surinkta daugiau nei 700 tūkst. knygų ir tekstų, pirmą kartą istorijoje sudarytas saugomų rankraščių katalogas, atskirai sugrupuoti prozos ir poezijos kūriniai.
Skaitant mes tobuliname savo supratimą apie vidinį pasaulį, mokomės suprasti kitą žmogų ar jo poelgius, jausmus, ir mokomės spręsti problemas. Mes laviname savo vaizduotę, nes patys susikuriame aplinkos vaizdą, knygos veikėjus ar jų poelgius. Praturtiname savo kalbos žodyną, todėl mokame bendrauti su kitais žmonėmis. Juk taip įdomu padiskutuoti apie knygas! Samprotaujame, mąstome ir sužinome labai daug nuostabių, įdomių dalykų. Sužinome apie senovėje gyvenančius žmones, jų gyvenimo būdą, vertybes, apie karus, apie meilę, apie žmonių agresiją, pyktį, ir net apie tai, kaip bendrauti su žmonėmis. Skaitant galima patirti labai daug pojūčių, tokių kaip meilė, liūdesys, susižavėjimas, neapykanta ar net keršto troškimas.
Jeigu žmogus neskaitytų, jis taptų labai neįdomus, neemocingas ir nemokėtų bendrauti su kitais žmonėmis. Jis taptų niekam neįdomus, neturėtų draugų. Būtų vienišas.
Ne kartą prognozuota: šiais interneto ir kitokių moderniųjų technologijų laikais knygos taps atgyvena, o ilgainiui galbūt išvis išnyks nuo žemės paviršiaus. Tačiau iš kartos į kartą keliaujanti patirtis rodo visai ką kita: knygos gyvuoja ir, tikėkimės, gyvuos dar ne vieną amžių. Kodėl? Todėl, kad jų atveriamas pasaulis ir pasakojamos istorijos - tai penas mūsų vaizduotei ir vidiniam pasauliui. Nė nekyla abejonių, kad be įstabių literatūros kūrinių mūsų siela taptų tikra vargeta. Mes prarastume unikalią galimybę į pasaulį pažvelgti plačiau, iš visai kitos, mums neįprastos, erdvės.
Taigi jei trokštame, kad mūsų vaikas augtų sveikas ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, padovanokime jam įsimintiną vaikystę su mielomis spalvingomis knygelėmis, mylimais personažais, smagiais nutikimais. Jei pakratytumėme savo prisiminimų „kraitelę”, ko gero, taip pat su jaukiu šypsniu prisimintumėme mylimiausią vaikystės laikų knygelę, kurią iki paskutinio žodelyčio mokėjome mintinai.
Knygų nauda:
• Padeda ugdyti vaikų dėmesio koncentraciją.
• Supažindina vaiką su supančia aplinka ir moko ją suprasti.
• Padeda lavinti kalbą ir žodyną.
• Lavina mąstymą ir turtina vaizduotę. Skatina kūrybingumą.
• Suteikia žinių apie įvairius pasaulio reiškinius, šalis, daiktus. Lavina interesus.
• Ugdo emocijas ir gebėjimą įsijausti į kitus.
• Ugdo socialines ir moralines nuostatas. Padeda suprasti, kas yra teisinga ir neteisinga, gera ir bloga. Moko elgesio normų.
• Gali pasufleruoti, kaip spręsti įvairias bėdas, nugalėti baimes ir pan.
• Padeda užmegzti glaudesnį ryšį su atžala. Stiprina tarpusavio santykius.
• Formuoja vaiko požiūrį į save ir supantį pasaulį, skatina savęs pažinimą.
• Stiprina pasitikėjimą savo dvasios ir kūno jėgomis. Suteikia vaiko gyvenimui kryptingumo.
• Padeda kritiškai mąstyti, diskutuoti, lengviau integruotis į visuomenę.
• Padeda patenkinti naujų patyrimų poreikį. Teikia estetinį pasigėrėjimą.
• Padeda suvokti, kad knyga gali tai ko negali kiti šiuolaikiniai technikos stebuklai.
• Pastebėta, kad vaikai, kuriems nuo mažų dienų buvo skaitoma, turi geresnę atmintį, kur kas sklandžiau reiškia mintis ir yra imlesni mokslams.
Taigi, atverkime savo vaikams vartus į nuostabią, stebuklais ir nuotykiais kvepiančią,
knygų šalį!